Magnio formos: savybės, skirtumai ir biologinis prieinamumas

Kodėl magnio formos skiriasi?
Magnio papildų skirtumai atsiranda dėl:

• organinių ir neorganinių junginių struktūros (tai lemia pasisavinimą);
• tirpumo vandenyje ar rūgštyje;
• chelatinių riščių (glicinatas, taurinatas, malatas);
• molekulinės masės ir stabilumo;
• poveikio virškinimo sistemai.

Organinės druskos (citratas, malatas, treonatas) paprastai pasižymi geresniu biologiniu prieinamumu nei neorganinės (oksidas). Chelatinės formos dažniausiai būna švelnesnės virškinimui.

Magnio bisglicinatas (Mg bisglycinate, chelatas)

• Chelatinė forma, kai magnis surištas su dviem glicino molekulėmis.
• Gera absorbcija dėl mažesnės konkurencijos su kitais mineralais.
• Glicinas - raminanti aminorūgštis, todėl ši forma dažniau pasirenkama vakarui.
• Rekomenduojama vartotojams, kurie netoleruoja kitų formų dėl virškinimo jautrumo.

Magnio citratas (Mg citrate)

• Magnio ir citrinos rūgšties druska.
• Labai gerai tirpsta vandenyje – todėl greitai pasisavinama.
• Dėl osmosinio poveikio gali laisvinti vidurius, kas kai kuriems žmonėms yra privalumas, o kitiems – ne.
• Tinka fiziškai aktyviems asmenims.

Magnio malatas (Mg malate)

• Sudarytas iš magnio ir obuolių rūgšties – junginio, dalyvaujančio energijos gamybos cikle.
• Dažnai pasirenkamas vartotojų, dirbančių protinį darbą ar patiriančių ilgalaikį nuovargį.
• Turi neutralesnį poveikį virškinimui nei citratas.

Magnio taurinatas (Mg taurate)

• Chelatinė forma su aminorūgštimi taurinu.
• Taurinas dalyvauja nervų sistemos signalų perdavimo procesuose ir skysčių balansavime.
• Vartotojų dažnai pasirenkamas kaip švelni forma vakarui ar emociniam stabilumui palaikyti.

Magnio treonatas (Mg L-threonate)

• Moderni, unikali magnio forma.
• Literatūroje aptariama dėl geresnės galimos skvarbos į centrinę nervų sistemą.
• Turinys gaunamas iš L-treono rūgšties – vitamino C metabolito.
• Dažniausiai pasirenkama vartotojų, kuriems svarbus darbingumas, koncentracija, pažintiniai procesai.